VBOS narė Kristina Paulikė  pristatė viešųjų paslaugų perdavimo bendruomenėms ir NVO galimybes. Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse.  Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose bei kai kuriuose įstatymuose įtvirtinta kryptis, kad daugelį viešųjų paslaugų geriausiai gali teikti nevalstybinis sektorius, apimantis nevyriausybines organizacijas, socialinį bei tradicinį verslą, bendruomenes ir kt.

Paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų. Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad, perdavus viešųjų paslaugų teikimą iš viešojo sektoriaus į privatų ir nevyriausybinį, sutaupoma 10–30 % kaštų ir nepakenkiama tokių paslaugų kokybei.

Susitikimo metu akcentuota, kad svarstydamos apie viešųjų paslaugų perėmimą, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos privalo sau atsakyti į kelis esminius klausimus: ar yra tam pasiruošusios ir kokias paslaugas galėtų perimti ar teikti naujai? Kol kas vis dar susiduriame su įvairiais iššūkiais. Norint  perimti paslaugas, turime pasirūpinti ir jo gebėjimų stiprinimu tiek savivaldos, tiek valstybiniu lygmeniu. Tam priemonių yra, tereikia jomis pasinaudoti.Daugelis bendruomenių jau teikia kai kurias paslaugas, tačiau jas teikia savanorystės pagrindais, pvz. aplinkos priežiūros (šakų genėjimas, aplinkos tvarkymas ir kt.), neformalaus užimtumo (būreliai, dirbtuvės ir kt.), sveikatinimo, renginių organizavimo, kultūros bei socialines paslaugas (vaikų priežiūros, vaikų dienos centrų, paslaugos namuose ir kt., informavimo ir konsultavimo). Bendruomenės turėtų aptarti visas paslaugų teikimo galimybes bei finansavimo mechanizmus. Tam reikia abipusio dialogo.

Labai svarbus stebėsenos mechanizmas, kuris užtikrintų kokybišką paslaugų teikimą.

Viešųjų paslaugų perdavimo gidas

Categories: Redakcija